Lietuvos radijo istorija: nuo Kauno 1926 m. iki DAB+

Reguliarios Lietuvos radijo transliacijos prasidėjo 1926 m. birželio 12 d. iš Kauno radijo stoties. Pranešėjas buvo Petras Spaičys. Valstybės monopolis eteryje baigėsi 1989 m. gruodžio 31 d., kai prabilo pirmoji nevalstybinė stotis M1. Šiandien Lietuvoje veikia dešimtys FM stočių, daugelis jų priklauso kelioms žiniasklaidos grupėms, o 2026 m., minint radijo šimtmetį, pradėtas rengti skaitmeninio DAB+ radijo diegimas.

Žemiau rasite svarbiausius šimtmečio etapus ir datų lentelę. Kiekvieną datą tikrinome Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, LRT ar kituose nurodytuose šaltiniuose. Daugelio straipsnyje minimų stočių galite klausytis tiesiogiai per Radijas.eu.

Kada ir kaip prabilo Lietuvos radijas?

Visuotinės lietuvių enciklopedijos (VLE) duomenimis, reguliarios Lietuvos radijo programos transliacijos pradėtos 1926 m. birželio 12 d. iš Kauno radijo stoties, pranešėjas – Petras Spaičys. Tai buvo šeštadienis. Pagal LRT RADIJO stoties aprašą laida prasidėjo 19 val. ir truko apie pusvalandį, o stotis veikė ant Vytauto kalno. LRT archyve ši diena vadinama diena, kai „prabilo Kauno radiofonas“.

Pirmieji eteryje pasakyti žodžiai iškalti 2026 m. išleistoje Lietuvos banko proginėje monetoje „Lietuvos radijui – 100“: „Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas. Kas girdite mus – atsiliepkite!“

Tą pačią dieną savo pradžia laiko ir dvi šiandien veikiančios institucijos. LRT skaičiuoja savo radijo istoriją nuo 1926 m. birželio 12 d. Transliavimo bendrovė Telecentras teigia veiklą pradėjusi tada, kai iš Kauno radijo stoties buvo transliuoti pirmieji Lietuvos radijo garsai.

Kaip radijas veikė tarpukario Lietuvoje?

Pirmaisiais metais radijas sparčiai augo. VLE nurodo, kad 1927 m. laidos jau trukdavo 3–4 valandas per dieną. Buvo transliuojamos paskaitos, radijo teatras, laidos vaikams ir ūkininkams, tiesioginės transliacijos iš renginių. Svarbiausi institucijų pokyčiai:

• 1927 m. Švietimo ministerija įsteigė Radijo tarybą, kuri koordinavo ir prižiūrėjo radijo darbą.
• 1929 m. taryba panaikinta ir įkurtas valstybinis radijas – Valstybės radiofonas. Jam iki 1940 m. vadovavo A. Sutkus, J. Bieliūnas ir Eduardas Zabarauskas.
• 1935 m. Lietuva įstojo į Tarptautinę telekomunikacijų sąjungą.
• 1936–1939 m. veikė Klaipėdos radijo stotis. Ji daugiausia retransliavo Kauno programą, bet rengė ir vietinių laidų vokiečių kalba.

Lenkijos valdomame Vilniuje 1927–1939 m. veikė atskiros radijo stotys. Lietuvai atgavus Vilnių, 1939 m. iš sostinės nuskambėjo pirmoji valstybinio radijo laida. Pasak VLE, transliacijų laikas išaugo nuo 6,5 val. per dieną 1936 m. iki 7,5 val. 1940 m.

Kas nutiko radijui okupacijų metais?

Po 1940 m. sovietinės okupacijos radijas buvo pertvarkytas pagal sovietinę sistemą, dalis laidų transliuota iš Maskvos. VLE primena, kad 1941 m. birželio 22 d. iš Kauno radijo studijos, kurią tą dieną paliko sovietų vadovybė, buvo perskaityta valstybės atkūrimo deklaracija. Nuo 1941 m. rugpjūčio Lietuvos radijas buvo įtrauktas į Vokietijos radijo tinklą ir dirbo prižiūrimas vokiečių cenzorių.

Po karo radijas vėl tapo sovietinės valstybinės sistemos dalimi, o kaime buvo plečiami radijo tinklai. VLE pateikia ir kitų svarbių sovietmečio faktų:

• transliacijų laikas išaugo nuo 4 val. per parą pirmaisiais pokario metais iki 10 val. 1956 m.;
• nuo 1948 m. sovietai slopino užsienio radijo stočių transliacijas, ir tai tęsėsi iki 1988 m. lapkričio 30 d.;
• 1956 m. sukurta antroji, kultūros ir muzikos programa;
• programos buvo griežtai cenzūruojamos. Tik 1987 m. atsirado ribotos tiesioginės laidos su klausytojų skambučiais, 1988 m. žinios tapo atviresnės, o 1989 m. cenzūra panaikinta.

Koks buvo radijo vaidmuo Sąjūdžio laikais ir 1991 m. sausį?

Atgimimo metais radijas tapo vienu svarbiausių laisvo žodžio kanalų. VLE mini, kad Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas 1988 m. spalio 22–23 d. buvo transliuojamas per radiją ir televiziją. Paskelbus Nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d., Aukščiausioji Taryba atskyrė Valstybinį televizijos ir radijo komitetą nuo SSRS komiteto ir įkūrė Lietuvos radiją ir televiziją (LRT). Tai aprašoma Vilniaus universiteto žurnale „Žurnalistikos tyrimai“ (J. Tillenius, 2016). Nuo 1990 m. Lietuvos radijo pirmoji programa transliuojama visą parą.

1991 m. sausio 13-osios naktį sovietų kariuomenė ir KGB padaliniai šturmavo Vilniaus televizijos bokštą ir Lietuvos radijo ir televizijos pastatą S. Konarskio gatvėje. LRT projekto „Sausio 13“ duomenimis, pirmoji nutrūko būtent radijo transliacija. Žinias studijoje iki paskutinės minutės skaitė diktoriai Bernadeta Lukošiūtė ir Algimantas Sadukas, kol į studiją įsiveržę desantininkai nutraukė visas transliacijas. Po maždaug 40 sekundžių nepriklausomos Lietuvos balsas vėl pasigirdo – šįkart iš Sitkūnų (prie Kauno) radijo stoties.

LRT rašo, kad tą pačią naktį laidos buvo transliuojamos ir iš radijo studijos Aukščiausiosios Tarybos rūmuose, o nuo sausio 14–15 d. nakties – iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos bibliotekos garso įrašų studijos. Telecentro duomenimis, nutrūkus transliacijoms iš Vilniaus, pradėjo veikti mažos galios siųstuvai Kaune, Sitkūnuose ir Juragiuose. Pasak minėto VU žurnalo straipsnio, kariuomenė okupavo ir Viršuliškių radijo siųstuvus. Komercinės stotys „Radiocentras“ ir „Vilniaus varpas“ tuo metu buvo transliuojamos Lietuvos radijo 2-osios programos kanalu.

Pastatai grąžinti 1991 m. rugpjūčio 22 d., sovietų kariuomenei pasitraukus. Remontas užtruko kelis mėnesius, todėl radijas iš S. Konarskio gatvės vėl pradėjo transliuoti tik 1991 m. gruodį.

Kaip atsirado pirmosios komercinės radijo stotys?

M1 – pirmoji nevalstybinė radijo stotis Lietuvoje ir SSRS. VLE duomenimis, ji įkurta 1989 m. vasario 14 d. Vilniuje, o transliacijas pradėjo 1989 m. gruodžio 31 d. iš Vilniaus universiteto Kosminių tyrimų laboratorijos patalpų. Organizacinį darbą dirbo Hubertas Grušnys, V. Neverdauskas ir Rimantas Pleikys. Pagal M1 stoties aprašą pirmoji laida nuskambėjo 19 val., o pirmoji grota daina buvo „Queen“ „Radio Ga Ga“. Ji iki šiol skamba kiekvieno gruodžio 31-osios vakarą.

Netrukus atsirado daugiau privačių stočių. Svarbiausios datos, kurias pavyko patikrinti:

• Radiocentras – VLE duomenimis pirmoji laida 1991 m. sausio 31 d. iš Vilniaus Spaudos rūmų, iš pradžių Lietuvos radijo II programos kanalais; visą parą transliuoja nuo 1992 m.
• Vilniaus varpas – įsteigtas 1991 m., „nutilo“ 1994 m. (VU žurnalas).
• Znad Wilii – lenkiška stotis Vilniuje, pirmoji laida 1992 m. liepos 1 d.
• FM99 – Alytaus radijas, į klausytojus pirmą kartą kreipėsi 1993 m. sausio 6 d.
• Laisvoji banga – Vilniuje transliacijas pradėjo 1993 m. (VU žurnalas). Šiandien UAB „Laisvoji banga“ transliuoja GOLD FM.
• Ultra Vires ir Hansa – 1994 m.; Laluna Klaipėdoje – 1995 m. rugpjūčio 25 d.; Pūko radijas Kaune – 1996 m. kovo 7 d.

Laisvėjanti rinka greitai išaugo. VLE nurodo, kad 1999 m. Lietuvoje veikė 6 komercinės respublikinės, 10 regioninių ir 9 vietinės radijo stotys. Tuo metu keitėsi ir visuomeninis transliuotojas: 1993 m. Lietuvos radijas ir televizija tapo Europos transliuotojų sąjungos (EBU) nariu, o 1996 m. priimtas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas. 1998 m. gegužės 11 d. prasidėjo LRT KLASIKOS istorija. Regioninių stočių raidą plačiau aprašėme straipsnyje apie Lietuvos regionines radijo stotis.

Kaip 2000-aisiais susiformavo radijo grupės?

Apie 2000-uosius rinka ėmė telktis į kelias grupes. Visi žemiau išvardyti faktai paimti iš mūsų katalogo stočių aprašų, kurie 2026-10-16 patikrinti pagal LRTK, VLE ir pačių stočių duomenis.

• M-1 grupė. 1999 m. H. Grušnys nupirko Kauno stotį „Ultra vires“ ir tų pačių metų liepos 15 d. paleido „Lietų“. Į grupę vėliau įėjo M-1 Plius ir Klaipėdos Laluna.
• Radiocentro grupė. Nuo 1995 m. bendrovė priklauso koncernui „Achemos grupė“. Grupei priklauso Radio R (nuo 2001 m.), Relax FM (nuo 2002 m. rugsėjo 11 d.), ZIP FM (nuo 2005 m. liepos 1 d.) ir ROCK FM (nuo 2010 m.).
• Žinių radijas pradėjo transliacijas 2000 m. kovo 7 d. 2005 m. didžiąją akcijų dalį įsigijo UAB „Senukai“, o 2014 m. gruodžio 12 d. bendrovė paleido EASY FM.
• Power Hit Radio 2003 m. kovo 31 d. Lietuvoje įkūrė Švedijos MTG, tuo metu valdžiusi ir TV3. 2017 m. MTG Baltijos šalių verslą perėmė „Providence Equity Partners“, vėliau jis pradėjo veikti „TV3 Group“ vardu.
• European Hit Radio šiuo vardu veikia nuo 2002 m. lapkričio 1 d., Geras FM – nuo 2003 m. spalio 29 d., Marijos radijas – nuo 2004 m., o 2006 m. rugsėjo 1 d. pradėjo veikti LRT OPUS.
• Laisvoji banga 2010 m. atiteko VORTO-VAGA įmonių grupei, o 2016 m. sausio 11 d. buvo pervadinta į GOLD FM.

Konkurencijos taryba 2023 m. neleido TV3 grupei priklausančiai „All Media Lithuania“ įsigyti M-1 grupės. LRT 2023 m. rugsėjo 19 d. rašė, kad taryba laikė M-1 ir Power Hit Radio artimomis konkurentėmis reklamos rinkoje. Kas šiandien valdo kiekvieną stotį, išsamiai aprašome straipsnyje „Kas valdo Lietuvos radijo stotis“.

Kada Lietuvos radijas persikėlė į internetą?

Pagal LRT RADIJO aprašą, nuolatinės internetinės transliacijos pradėtos 1997 m., o svetainė LRT.lt, pasak LRT, atidaryta 2000 m. liepos 10 d. VLE duomenimis, internetu nuo 2002 m. transliuojamos ir M1 bei Radiocentras. 2011 m. M1 pirmoji tarp komercinių stočių pradėjo tiesiogines vaizdo transliacijas.

Vėliau atsirado ir vien internetinių kanalų. 2021 m. liepos 1 d. pradėjo veikti „Power Gold“, 2022 m. – M1 Dance, 2023 m. – „Relax FM Sentimentai“, „Relax FM 100 hitų“ ir „ZIP FM iš kasetės“. Kartu nyko senosios technologijos: FM99 2022 m. sausio 28 d. nutraukė transliaciją UTB (OIRT) diapazone. Pasak stoties, tai buvo paskutinė UTB transliacija Lietuvoje.

Skaitmeninio eterinio radijo bandymų būta ir anksčiau. VLE nurodo, kad 2003 m. Lietuvos radijo ir televizijos centras pradėjo skaitmeninio radijo transliacijas. BNS žiniomis, DAB bandymai vyko 2001–2009 m. ir buvo nutraukti. Kaip šiandien klausytis radijo internetu, aprašome gide „Kur klausytis radijo internetu“.

Kas pasikeitė radijo rinkoje 2024–2026 metais?

Per pastaruosius dvejus metus savininkus pakeitė dvi didelės stočių grupės:

• 2024 m. liepos 1 d. LRT pranešė, kad „15min grupė“ pasirašė sutartį pirkti 100 % bendrovių M-1, „Ultra Vires“, „Radijo stotis Laluna“ ir „Reklamos ekspertai“ akcijų. Šios bendrovės valdė M-1, M-1 Plius, „Lietų“, Laluną ir M-1 Dance. Pardavėja – Rūta Grušnienė. Mūsų stočių duomenimis, LRTK sutikimą perleisti akcijas davė 2024 m. liepos 31 d.
• 2025 m. gegužę prekės ženklas „M-1“ pakeistas į „M1“.
• 2025 m. gruodžio 17 d. LRT pranešė, kad TV3 grupės „All Media Radijas“ įsigijo „Extra FM“ valdytoją „Interbangą“. Stotis tada skambėjo 11-oje miestų.
• 2026 m. kovo 3 d. 15:03:33 „Extra FM“ pradėjo skambėti nauju Radio3 vardu. Galutinį sprendimą dėl licencijų LRTK turėjo priimti kovo 18 d. posėdyje.

Pasikeitė ir auditorijos matavimas. Bendrovė Kantar Lietuvoje nuo 2026 m. vasario 25 d. veikia Fifty5Blue vardu. Kaip skaičiuojami radijo reitingai ir kaip juos skaityti, aiškiname atskirame straipsnyje apie radijo reitingus.

2026-ieji minimi kaip Lietuvos radijo metai. Vyriausybė patvirtino šimtmečio minėjimo planą, o Lietuvos bankas 2026 m. birželio 19 d. išleido minėtą proginę monetą.

Ar Lietuvoje jau yra DAB+ radijas?

Kol kas ne: 2026 m. spalio viduryje viešų pranešimų apie reguliarių DAB+ transliacijų pradžią neradome. Susisiekimo ministerija 2026 m. balandį paskelbė pradedanti DAB+ diegimą ir pažymėjo, kad Lietuva yra viena paskutinių ES šalių, kur radijas transliuojamas tik analoginėmis FM bangomis. Ministerija skaičiuoja, kad 2030 m. Lietuvoje važinės apie 177 tūkst. automobilių su DAB+ imtuvais.

Pasak BNS 2026 m. gegužės pabaigoje, Vyriausybės programos įgyvendinimo plane nacionalinį tinklą numatyta užbaigti 2028 m. antrąjį pusmetį. Ministerijos darbo grupė sutarė, kad FM artimiausiu metu išjungti nereikėtų. Transliuotojai abejoja dėl išlaidų: LRT vienkartines savo išlaidas įvertino 25–80 tūkst. eurų, o Lietuvos radijo ir televizijos asociacija siūlo investuoti į internetinį radiją. Tame pačiame straipsnyje cituojama Fifty5Blue interneto apklausa (balandis–gegužė): 47 % Lietuvos gyventojų nežinojo, kas yra DAB. Ką tai reiškia klausytojui, aiškiname straipsnyje „Radijas be interneto: FM ir DAB+“.

Lietuvos radijo istorija: svarbiausios datos

Data	Įvykis	Šaltinis
1926-06-12	Pirmoji reguliari Lietuvos radijo laida iš Kauno	VLE, LRT
1927	Įsteigta Radijo taryba	VLE
1929	Įkurtas Valstybės radiofonas	VLE
1936–1939	Veikia Klaipėdos radijo stotis	VLE
1939	Pirmoji valstybinio radijo laida iš Vilniaus	LRT
1941-06-22	Iš Kauno radijo studijos perskaitoma valstybės atkūrimo deklaracija	VLE
1948–1988-11-30	Sovietai slopina užsienio radijo stotis	VLE
1956	Sukurta antroji radijo programa	VLE
1988-10-22–23	Per radiją transliuojamas Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas	VLE
1989-12-31	Prabyla M1 – pirmoji nevalstybinė stotis	VLE
1990	Įkurta įstaiga Lietuvos radijas ir televizija (LRT); radijas transliuoja visą parą	VU žurnalas, VLE
1991-01-13	Radijo pastatas užimtas, transliacijos tęsiamos iš Sitkūnų	LRT
1991-01-31	Pirmoji Radiocentro laida	VLE
1991-08-22	LRT pastatai grąžinti	LRT
1992-07-01	Pirmoji Znad Wilii laida	Stoties duomenys
1993	Pradeda veikti Laisvoji banga ir FM99; LRT tampa EBU nariu	VU žurnalas
1999-07-15	Pradeda transliuoti „Lietus“	Stoties duomenys
2002	M1 ir Radiocentras pradeda transliuoti internetu	VLE
2003-03-31	Pradeda veikti Power Hit Radio	Stoties duomenys
2005-07-01	Pradeda veikti ZIP FM	Stoties duomenys
2016-01-11	Laisvoji banga tampa GOLD FM	Stoties duomenys
2022-01-28	Paskutinė UTB transliacija (FM99)	Stoties duomenys
2023-09-19	Konkurencijos taryba neleidžia TV3 grupei įsigyti M-1 grupės	LRT
2024-07-01	„15min grupė“ pasirašo sutartį dėl M-1 grupės įsigijimo	LRT
2025-12-17	TV3 grupė įsigyja „Extra FM“ valdytoją „Interbangą“	LRT
2026-02-25	Kantar Lietuvoje tampa Fifty5Blue	Fifty5Blue
2026-03-03	„Extra FM“ tampa Radio3	TV3
2026-04	Ministerija skelbia DAB+ diegimo pradžią	LRT (BNS)

Dabartinius visų stočių dažnius rasite FM dažnių sąraše, o stotis, kurias šiandien galima girdėti Lietuvos radijo gimtinėje, – Kauno radijo stočių puslapyje.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Kada Lietuvoje prabilo radijas?

Reguliarios Lietuvos radijo transliacijos prasidėjo 1926 m. birželio 12 d. iš Kauno radijo stoties. Pranešėjas buvo Petras Spaičys, o pirmieji žodžiai, išlikę iki šių dienų, buvo „Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas. Kas girdite mus – atsiliepkite!“. Ši diena laikoma ir LRT gimtadieniu.

Kokia buvo pirmoji komercinė radijo stotis Lietuvoje?

Pirmoji nevalstybinė radijo stotis Lietuvoje ir visoje SSRS buvo M1. Ji įkurta 1989 m. vasario 14 d., o eteryje prabilo 1989 m. gruodžio 31 d. Pirmoji grota daina buvo „Queen“ „Radio Ga Ga“.

Kas nutiko Lietuvos radijui 1991 m. sausio 13 d.?

Sovietų kariuomenė ir KGB šturmavo televizijos bokštą ir Radijo ir televizijos pastatą Vilniuje. Radijo transliacija nutrūko pirmoji, bet po maždaug 40 sekundžių tęsėsi iš Sitkūnų radijo stoties prie Kauno. Vėliau laidos buvo transliuojamos ir iš studijos Aukščiausiosios Tarybos rūmuose bei Aklųjų sąjungos bibliotekos studijos. Pastatai grąžinti 1991 m. rugpjūčio 22 d.

Kodėl 2026-ieji vadinami Lietuvos radijo metais?

2026 m. sueina 100 metų nuo pirmosios reguliarios Lietuvos radijo laidos Kaune. Vyriausybė patvirtino šimtmečio minėjimo planą. Lietuvos bankas išleido proginę monetą „Lietuvos radijui – 100“ su pirmaisiais eteryje pasakytais žodžiais.

Kada atsirado Znad Wilii, Laisvoji banga ir Radiocentras?

Radiocentras pirmąją laidą transliavo 1991 m. sausio 31 d. Lenkiška Znad Wilii eteryje nuo 1992 m. liepos 1 d. Laisvoji banga Vilniuje pradėjo transliuoti 1993 m., o 2016 m. buvo pervadinta į GOLD FM.

Kada Lietuvos radijo stotys pradėjo transliuoti internetu?

LRT RADIJAS nuolatines internetines transliacijas pradėjo 1997 m. M1 ir Radiocentras internetu transliuoja nuo 2002 m. Šiandien beveik visos Lietuvos stotys turi internetinius srautus, o kai kurios – ir vien internetinius kanalus.

Ar Lietuvoje jau veikia DAB+ radijas?

Kol kas ne – 2026 m. spalio viduryje viešų pranešimų apie reguliarių DAB+ transliacijų pradžią neradome. Susisiekimo ministerija diegimą paskelbė 2026 m. balandį, o nacionalinį tinklą numatyta užbaigti 2028 m. antrąjį pusmetį. Ministerijos darbo grupė sutarė, kad FM artimiausiu metu išjungti nereikėtų.

Kam šiandien priklauso M1 ir Radio3?

M1, „Lietus“, M1 Plius, Laluna ir M1 Dance nuo 2024 m. priklauso „15min grupei“. Radio3 (buvusi „Extra FM“) nuo 2025 m. gruodžio priklauso TV3 grupės bendrovei „All Media Radijas“, kuri valdo ir Power Hit Radio.

Šaltiniai

• Visuotinė lietuvių enciklopedija: „Radijas Lietuvoje“
• Visuotinė lietuvių enciklopedija: „M1“
• Visuotinė lietuvių enciklopedija: „Radiocentras“
• Visuotinė lietuvių enciklopedija: „Sąjūdis“
• LRT: istorija (apie.lrt.lt)
• LRT Mediateka: dokumentinis filmas „Metai kaip viena diena“
• LRT projektas „Sausio 13“
• LRT.lt: „Prieš 30 metų sugrįžome į LRT“ (2021-12-17)
• J. Tillenius, „Pamėgdžiojamoji ir atavistinė žiniasklaidos politikos kryptis: Lietuvos radijo ir televizijos atvejis“, „Žurnalistikos tyrimai“, 2016, Nr. 11 (VU)
• Telecentras: istorija
• Lietuvos bankas: moneta „Lietuvos radijui – 100“
• LRT.lt (ELTA): patvirtinta, kaip bus įamžintos Lietuvos radijo metinės (2024-11-20)
• LRT English (BNS): Competition watchdog blocks TV3 Group's acquisition of radio stations (2023-09-19)
• LRT English (BNS): 15min group signs deal to buy M-1 radio stations (2024-07-01)
• LRT.lt (BNS): „TV3 Grupė“ įsigijo radijo stoties „Extra FM“ valdytoją „Interbanga“ (2025-12-17)
• TV3.lt: „Daugiau nei 20 metų gyvuojančio radijo nauja pradžia: pasitikite „Radio3“ (2026-03-03)
• Kaunas.kasvyksta.lt: „Kaune startavusios radijo stoties „ExtraFM“ nebeliko“ (2026-03-05)
• Fifty5Blue: „Kantar Media“ keičia prekės ženklą Lietuvoje
• LRT.lt (BNS): „Lietuva ruošiasi diegti skaitmeninį radiją“ (2026-04-07)
• JP.lt (BNS): „Skaitmeninio radijo diegimas Lietuvoje kursto ginčus dėl naudos ir kainos“ (2026-05-28)
• Radijas.eu stočių aprašai (LRT RADIJAS, M1, „Lietus“, Power Hit Radio, ZIP FM, Žinių radijas, GOLD FM, Znad Wilii, FM99, Laluna, Radio3 ir kt.), patikrinti 2026-10-16 pagal LRTK, VLE ir stočių duomenis