Technologijų poveikis Lietuvos muzikos industrijai

Technologijos pakeitė, kaip Lietuvoje muzika kuriama, platinama ir klausoma: pajamos iš muzikos platformų 2023–2024 m. išaugo 43 %, o visa Lietuvos muzikos industrija 2024 m. įvertinta 308,7 mln. eurų (AGATA tyrimas). Dirbtinis intelektas (DI) kelia naujų klausimų dėl autorystės ir platformų turinio kokybės. Radijas šiame pokytyje išlieka svarbus – tai nemokama ir patikima vieta išgirsti lietuvišką muziką be paieškos.

Kiek verta Lietuvos muzikos industrija?

Pirmąjį išsamų Lietuvos muzikos industrijos tyrimą „Lietuvos muzikos kapitalas“ 2026 m. vasarį paskelbė gretutinių teisių asociacija AGATA kartu su Lietuvos muzikos verslo asociacija ir M.A.M.A. Metodika paremta „Music Finland“ modeliu. Pagrindiniai skaičiai (AGATA):

Rodiklis	Reikšmė
Muzikos industrijos ekonominė vertė, 2024 m.	308,7 mln. € (+13 % per metus)
Komercinė veikla	120,6 mln. € (39,1 %)
Viešasis sektorius	96 mln. € (31,1 %)
Muzikinis švietimas	91,8 mln. € (29,7 %)
Bilietų pardavimo pajamų augimas, 2023–2024 m.	+21 %
Autorių ir gretutinių teisių atlyginimų augimas, 2023–2024 m.	+16,4 %
Pajamų iš muzikos platformų augimas, 2023–2024 m.	+43 %
Muzikos eksportas	0,27 mln. € (0,09 % industrijos vertės)

Sparčiausiai auga pajamos iš muzikos platformų, o silpniausia vieta – eksportas. Palyginimui, tame pačiame tyrime nurodoma, kad Suomijos muzikos eksportas siekia 138,8 mln. €, Danijos – 228 mln. €.

Kaip srautinės platformos pakeitė muzikos klausymą?

Prieš du dešimtmečius naują dainą dažniausiai išgirsdavome per radiją ar įsigiję albumą. Šiandien bet kuri daina pasiekiama telefone per kelias sekundes, o atlikėjui nebūtina leidybos sutartis – kūrinius į platformas galima įkelti per skaitmeninius platintojus.

Ką rodo naujausi „Spotify“ duomenys (pasaulio mastu, 2025 m.):

„Spotify“ muzikos industrijai išmokėjo daugiau nei 11 mlrd. JAV dolerių, o iš viso per veiklos laikotarpį – beveik 70 mlrd.
Į pasaulinį „Spotify“ Top 50 pateko dainos 16 kalbų – daugiau nei dvigubai daugiau nei 2020 m.
Praėjus dvejiems metams po debiuto, atlikėjai vidutiniškai daugiau nei pusę savo atlyginimų gauna iš klausytojų už savo šalies ribų.

Lietuvai tai ir galimybė, ir iššūkis: auditorija už šalies ribų pasiekiama lengviau nei bet kada, tačiau AGATA tyrimas rodo, kad eksporto pajamos kol kas labai mažos.

Lietuviškai dainuojamos dainos sėkmės pavyzdys – Monikos Liu „Sentimentai“. Ji buvo pirmoji nuo 1994 m. Lietuvos daina „Eurovizijoje“, visa atlikta lietuviškai, 2022 m. finale užėmė 14 vietą ir pakilo į pirmą vietą Lietuvos AGATA tope.

Kiek atlikėjai uždirba iš „Spotify“?

Fiksuoto atlyginimo už vieną perklausą nėra, todėl internete sklandantys „X centų už srautą“ skaičiai – tik apytikriai vidurkiai. „Spotify“ moka pagal vadinamąją perklausų dalį: atlikėjai gauna atlyginimą pagal savo dalį visų platformos perklausų – jei atlikėjo muzika sudaro 1 % visų perklausų, jis gauna apie 1 % atlyginimų fondo. Pinigai išmokami teisių turėtojams – įrašų kompanijoms ar platintojams, kurie juos dalija atlikėjams pagal sutartis.

Nuo 2024 m. balandžio galioja dar viena taisyklė: kad kūrinys generuotų įrašo atlyginimus, per pastaruosius 12 mėnesių jis turi būti perklausytas bent 1 000 kartų.

Kaip atlikėjai uždirba, kai jų dainos skamba radijuje?

Radijo stotys, transliuojančios saugomus kūrinius, turi gauti licencijas iš autorių ir gretutines teises ginančių organizacijų. Lietuvoje atlikėjų ir fonogramų gamintojų teises administruoja AGATA (Lietuvos gretutinių teisių asociacija), įkurta 1999 m. Ji taip pat nuo 2018 m. skelbia savaitinį populiariausių Lietuvos singlų ir albumų topą pagal pardavimų ir srautinių platformų duomenis.

Klausytojui tai reiškia paprastą dalyką: kai klausotės lietuviškos dainos per radiją, atlikėjai ir įrašų gamintojai gauna atlyginimą per kolektyvinio administravimo sistemą, o ne tiesiogiai iš platformos, kaip „Spotify“ atveju. Pagal AGATA tyrimą, autorių ir gretutinių teisių atlyginimai 2023–2024 m. išaugo 16,4 %.

Ką dirbtinis intelektas keičia muzikoje?

DI muzikoje naudojamas dviem labai skirtingais būdais:

Kaip įrankis. Įrašų apdorojimas, triukšmo šalinimas, automatinis masteringas, idėjų paieška. Daugelis šių įrankių atlikėjams tapo kasdienybe.
Kaip „kūrėjas“. Dainas su vokalu galima sugeneruoti per kelias minutes, todėl platformas užplūsta masiškai keliamas, dažnai žemos kokybės turinys.

Antrąją problemą platformos jau sprendžia. 2025 m. rugsėjį „Spotify“ paskelbė, kad per 12 mėnesių pašalino daugiau nei 75 mln. šlamšto kūrinių, įvedė taisyklę, kad kito atlikėjo balso imitacija leidžiama tik jam sutikus, kuria šlamšto filtrą ir kartu su DDEX rengia standartą, kaip kūrinių informacijoje nurodyti DI naudojimą.

Lietuvoje ši tema taip pat aptariama: LRT Plius laidoje „Nedirbtinis intelektas“ technologijų apžvalgininkas ir muzikantas Lukas Keraitis teigė, kad daug žmonių net neįsivaizduoja, jog klausosi DI sukurtų dainų.

Ką šie pokyčiai reiškia radijo klausytojams?

Radijas lieka „atrinkta“ muzika. Platformose kasdien atsiranda daugybė naujų kūrinių, o radijo stotys groja jų muzikos redaktorių atrinktas dainas. Tai sutaupo laiko tiems, kurie nenori patys ieškoti.
Radiju pasitikima. „Kantar“ 2025 m. duomenimis, radiju pasitiki daugiau nei 60 % Lietuvos gyventojų. Europos mastu radijas per savaitę pasiekia 81 % gyventojų.
Lietuviškos muzikos lengva rasti. Lietuviškai muzikai daug dėmesio skiria Lietus ir Pūkas, populiariausi hitai skamba M1 ir Power Hit Radio, o LRT Radijas derina naujienas, pokalbių laidas ir muziką.
Radijas ir platformos papildo vienas kitą. Per radiją išgirstą dainą galima vėliau pridėti į asmeninį grojaraštį, o platformose populiarėjančios dainos gali patekti į radijo eterį. Plačiau apie tai – straipsnyje „Spotify“ ar tradicinis radijas.

Visų šių stočių galite klausytis internetu Radijas.eu – nemokamai ir be registracijos. Apie tai, kaip DI ir tinklalaidės keičia patį radiją, rašome straipsnyje apie radijo ateitį Lietuvoje.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Kiek verta Lietuvos muzikos industrija?

AGATA ir partnerių tyrimo „Lietuvos muzikos kapitalas“ duomenimis, 2024 m. Lietuvos muzikos industrijos ekonominė vertė siekė 308,7 mln. eurų – 13 % daugiau nei prieš metus. Į šią sumą įskaičiuota komercinė veikla, viešasis sektorius ir muzikinis švietimas.

Kaip technologijos pakeitė Lietuvos muzikos industriją?

Muziką galima įrašyti namuose ir per skaitmeninius platintojus įkelti į pasaulines platformas be leidybos sutarties. Pajamos iš muzikos platformų 2023–2024 m. Lietuvoje išaugo 43 %. Tačiau eksportas tebėra labai mažas – 0,27 mln. eurų, arba 0,09 % industrijos vertės.

Kiek „Spotify“ moka už vieną perklausą?

Fiksuoto tarifo už perklausą nėra. „Spotify“ atlyginimus skirsto pagal atlikėjo dalį visų platformos perklausų, o nuo 2024 m. balandžio kūrinys turi surinkti bent 1 000 perklausų per 12 mėnesių, kad generuotų įrašo atlyginimus. Kiek tenka pačiam atlikėjui, priklauso ir nuo jo sutarčių su leidėju ar platintoju.

Ar atlikėjai gauna pinigų, kai jų dainos skamba per radiją?

Taip. Radijo stotys moka už licencijas autorių ir gretutines teises ginančioms organizacijoms. Lietuvoje atlikėjų ir fonogramų gamintojų teises administruoja AGATA, kuri surinktus atlyginimus paskirsto teisių turėtojams.

Ar dirbtinis intelektas pakeis lietuvius muzikantus?

Kaip įrankis DI jau naudojamas įrašų apdorojimui ir idėjų paieškai, tačiau visiškai DI sugeneruotas turinys susiduria su platformų apribojimais. „Spotify“ per 12 mėnesių pašalino daugiau nei 75 mln. šlamšto kūrinių ir leidžia kito atlikėjo balso imitaciją tik jam sutikus.

Kaip atpažinti DI sukurtą dainą?

Kol kas patikimo būdo klausytojui nėra. „Spotify“ kartu su DDEX rengia standartą, pagal kurį DI naudojimas būtų nurodomas kūrinių informacijoje programėlėje. Kol tai neįdiegta visur, verta pasidomėti atlikėju – ar jis turi koncertų, interviu ir kitų viešų pasirodymų.

Ar radijas vis dar svarbus srautinių platformų eroje?

Taip. „Kantar“ 2025 m. duomenimis, radiju pasitiki daugiau nei 60 % Lietuvos gyventojų, o vien M1 kasdien klausosi vidutiniškai daugiau nei 320 tūkst. žmonių. Radijas siūlo atrinktą muziką, vedėjus ir vietos naujienas be prenumeratos.

Kur klausytis lietuviškos muzikos internetu nemokamai?

Lietuviškos muzikos daug groja Lietus ir Pūkas, populiariausi hitai skamba M1 ir Power Hit Radio. Visų šių stočių tiesiogines transliacijas galima klausytis nemokamai Radijas.eu naršyklėje, be registracijos.

Šaltiniai

Šį straipsnį galite naudoti ir platinti pagal CC BY 4.0 licenciją, nurodę autorių (Linas Balčiūnas, Radijas.eu) ir nuorodą į šį puslapį. Markdown versija