Radijo ateitis Lietuvoje: DI, tinklalaidės ir FM

Artimiausiu metu – ne. Radijas Lietuvoje tebėra masinė žiniasklaidos priemonė: 2025 m. „Kantar“ duomenimis, vien M1 kasdien klausėsi vidutiniškai 323,1 tūkst. žmonių. Dirbtinio intelekto (DI) vedėjai Europoje kol kas yra eksperimentai, o tinklalaidės (podkastai) auga, bet radiją labiau papildo nei išstumia.

Kokia Lietuvos radijo rinkos padėtis šiandien?

Lietuvos radijo auditoriją matuoja tyrimų bendrovė „Kantar“. Naujausi vieši metiniai duomenys yra už 2025 m.:

Rodiklis	Reikšmė	Šaltinis
M1 klausyto laiko dalis (AQH Share)	16,9 %	„Kantar“ 2025 m., 15min
M1 vidutinė dienos auditorija	323,1 tūkst.	ten pat
„Lietus“ klausyto laiko dalis	16,6 %	ten pat
„Lietus“ vidutinė dienos auditorija	242,4 tūkst.	ten pat
M1 grupės stočių (M1, „Lietus“, „M1 PLIUS“, „M1 DANCE“, „Laluna“) savaitės pasiekiamumas	1,103 mln. (51 % radijo auditorijos)	ten pat
Gyventojai, pasitikintys radiju	daugiau nei 60 %	„Kantar“ 2025 m., 15min

Europos mastu vaizdas panašus: EBU duomenimis, 2025 m. radijas per savaitę pasiekė 81 % europiečių, o vidutiniškai jo klausytasi 2 val. 10 min. per dieną.

Kiek Lietuvoje klausomasi per FM, o kiek internetu, viešų „Kantar“ duomenų neradome. Žinoma tai, kad skaitmeninio DAB+ radijo Lietuvoje dar nėra: 2026 m. balandį Susisiekimo ministerija nurodė, kad perėjimas prie DAB+ tik prasideda, o Lietuva yra viena paskutinių ES šalių, kur radijas transliuojamas tik analoginiu FM. Todėl artimiausiais metais Lietuvoje radijo klausomasi per FM ir internetu.

Kaip dirbtinis intelektas jau naudojamas radijuje?

DI radijuje naudojamas dviem būdais: kaip pagalbinis įrankis (tekstų ruošimas, transkribavimas, garso apdorojimas) ir eksperimentams su sintetiniais vedėjų balsais. Žinomiausi Europos pavyzdžiai:

Šalis ir stotis	Kas buvo padaryta	Kas nutiko
Suomija, „Yle“ (2023 m. gruodis)	20 valandų transliacija, kurios vedėjų Viki ir Köpi dialogus parašė DI, o balsus sukūrė DI	Vienkartinis eksperimentas, rodantis technologijos galimybes
Suomija, „Sanoma“ stotis „Radio Loop“ (2024 m. lapkritis)	Popietinėje 15–19 val. laidoje pasirodė DI vedėja Anni, kurios balsas sukurtas pagal tikros vedėjos balsą	DI naudojamas reguliariai vienoje laidoje
Lenkija, „OFF Radio Kraków“ (2024 m. spalis)	Stotį perėmė trys DI „vedėjai“, buvo transliuotas sugeneruotas „interviu“ su mirusia poete Wisława Szymborska	Po klausytojų ir buvusių darbuotojų pasipiktinimo eksperimentas nutrauktas po mažiau nei savaitės, nors buvo planuotas trims mėnesiams
Lietuva, „Žinių radijas“ (2026 m. spalis)	Laidoje „Tylus nuovargis“ visos laidos pašnekovas buvo „ChatGPT“ balso režimu	Vedėjas – žmogus, DI – pašnekovas; planuojami tolesni eksperimentai

Atvejų, kai Lietuvos radijo stotis reguliariai naudotų DI sukurtą vedėją, neradome.

Ar dirbtinis intelektas pakeis radijo vedėjus Lietuvoje?

Visiškai – mažai tikėtina, bent jau artimiausiu metu. Kelios priežastys:

Klausytojai radijo klauso dėl žmonių. „World Radio Alliance“ ir EGTA duomenų apibendrinime teigiama, kad maždaug 8 iš 10 žmonių radiją įsijungia dėl mėgstamų vedėjų, o 84 % sakė, kad perjungtų stotį, jei mėgstamas vedėjas pereitų pas konkurentus.
Patirtis Lenkijoje parodė riziką. „OFF Radio Kraków“ atvejis rodo, kad žmonių vedėjų pakeitimas DI gali sukelti didelį visuomenės pasipiktinimą ir pakenkti stoties reputacijai.
Gyvas eteris – tai reakcija į įvykius. Naujienos, eismo informacija, skambučiai į studiją ir pokalbiai su svečiais reikalauja sprendimų realiu laiku ir atsakomybės už tai, kas pasakyta eteryje.

Labiau tikėtina, kad DI taps įrankiu užkulisiuose: padės ruošti tekstus, archyvuoti ir ieškoti laidų įrašų, apdoroti garsą. Daugiau apie tai, kodėl klausytojai prisiriša prie konkrečių balsų, rasite straipsnyje apie populiariausius Lietuvos radijo vedėjus.

Ar tinklalaidės (podkastai) populiarėja Lietuvoje?

Populiarėja, tačiau naujausio reprezentatyvaus tyrimo, kiek Lietuvos gyventojų reguliariai klausosi tinklalaidžių, viešai neradome. Yra kiti požymiai:

Tinklalaidės persikelia į vaizdą. Duomenų analitikos bendrovė „Repsense“ kas mėnesį sudaro lietuviškų tinklalaidžių „YouTube“ kanalų reitingą. 2026 m. gegužę pirmavo Paulius Samoška su daugiau nei 1,1 mln. peržiūrų, antroje vietoje – „Negyvas eteris“ su beveik 486 tūkst. peržiūrų. Dešimtuke taip pat buvo „BasketNews.LT“, „Laisvės TV“ ir kiti kanalai.
Pasaulyje „YouTube“ tapo didžiausia tinklalaidžių platforma. 2025 m. sausio duomenimis, tinklalaidžių turinį „YouTube“ kas mėnesį žiūrėjo daugiau nei 1 mlrd. žmonių.
Radijas pats kuria tinklalaides. LRT radiotekoje viename portale ir LRT programėlėje sukauptos radijo laidos, tinklalaidės ir archyvų įrašai, kurių galima klausytis bet kada.

Kuo skiriasi radijas ir tinklalaidės?

Tinklalaidės	Radijas
Klausoma bet kada, galima sustabdyti	Tiesioginė transliacija, aktualu „čia ir dabar“
Gilios, ilgos diskusijos viena tema	Muzika, naujienos, orai, eismas – trumpais blokais
Reikia išsirinkti, ką klausyti	Užtenka įjungti
Dažniausiai reikia interneto	FM veikia be interneto
Daug turinio užsienio kalbomis	Lietuviška muzika ir vietos naujienos

Todėl radijas ir tinklalaidės dažniau ne konkuruoja, o dalijasi skirtingomis dienos situacijomis: radijas – rytas, automobilis, darbas fone, tinklalaidės – sportas, kelionės, laikas, kai norisi įsigilinti į temą.

Kaip Lietuvos radijo stotys prisitaiko prie pokyčių?

Iš viešai matomų pavyzdžių:

Visos didžiosios stotys transliuoja ir internetu, todėl jų galima klausytis telefone, kompiuteryje ar išmaniajame garsiakalbyje, taip pat užsienyje. Visas transliacijas vienoje vietoje surinkome Radijas.eu.
Laidos tampa pasiekiamos įrašu. LRT Radijas savo laidas ir tinklalaides siūlo LRT radiotekoje.
Stotys eksperimentuoja su DI turiniu, kaip Žinių radijas laidoje su „ChatGPT“ pašnekovu.
Stotys buriasi į grupes. Pavyzdžiui, M1 grupei priklauso ir „Lietus“, „M1 PLIUS“, M-1 Dance bei Laluna – kartu jos per savaitę pasiekia daugiau nei milijoną klausytojų.

Kas laukia radijo klausytojų Lietuvoje?

Patikimų skaičiais išreikštų prognozių Lietuvai nėra, todėl jų nepateikiame. Remiantis dabartinėmis tendencijomis, galima tikėtis:

FM išliks, bent kol bus įdiegtas DAB+ – sprendimų ir datų dar nėra.
Daugės klausymo internetu ir įrašų, nes stotys plečia laidų archyvus ir tinklalaides.
DI bus naudojamas užkulisiuose, o eksperimentai su DI balsais eteryje greičiausiai bus aiškiai žymimi ir pavieniai.
Gyvas vietinis turinys liks radijo stiprybe – naujienų, vedėjų ir lietuviškos muzikos algoritmai neatkartoja.

Apie tai, kaip radijas konkuruoja su srautinės muzikos paslaugomis, plačiau rašome straipsnyje „Spotify“ ar tradicinis radijas, o apie jaunimo klausymo įpročius – straipsnyje ar radijas vis dar aktualus jaunimui.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar dirbtinis intelektas pakeis radijo vedėjus Lietuvoje?

Artimiausiu metu – mažai tikėtina. Lietuvoje neradome stoties, kuri reguliariai naudotų DI vedėją, o Lenkijoje „OFF Radio Kraków“ DI vedėjų eksperimentas po visuomenės pasipiktinimo buvo nutrauktas po mažiau nei savaitės. Labiau tikėtina, kad DI padės ruošti turinį užkulisiuose.

Ar jau yra radijo stočių su DI vedėjais?

Taip, Europoje yra eksperimentų. Suomijos „Yle“ 2023 m. transliavo 20 valandų laidą su DI sukurtais vedėjais, o „Sanoma“ stotyje „Radio Loop“ 2024 m. pasirodė DI vedėja Anni. Lietuvoje „Žinių radijas“ 2026 m. surengė laidą, kurioje pašnekovas buvo „ChatGPT“.

Kiek lietuvių klausosi tinklalaidžių?

Naujausio reprezentatyvaus tyrimo apie tai viešai neradome, todėl tikslaus skaičiaus nepateikiame. Tai, kad tinklalaidės populiarėja, rodo „Repsense“ reitingai: populiariausi lietuviški tinklalaidžių kanalai „YouTube“ per mėnesį surenka šimtus tūkstančių ar net daugiau nei milijoną peržiūrų.

Ar tinklalaidės taps populiaresnės už radiją?

Artimiausiu metu – vargu. Radijas Lietuvoje kasdien pasiekia šimtus tūkstančių žmonių, o vien M1 grupės stotys per savaitę – daugiau nei milijoną. Tinklalaidės ir radijas dažniausiai tenkina skirtingus poreikius, todėl labiau papildo vienas kitą.

Ar FM radijas Lietuvoje išnyks?

Artimiausiu metu – ne. Lietuvoje radijas transliuojamas tik analoginiu FM, o perėjimas prie skaitmeninio DAB+ 2026 m. pavasarį dar tik prasidėjo. Datų, kada FM galėtų būti išjungtas, nėra.

Ar radijas internetu sunaudoja daug duomenų?

128 kbps kokybės srautas sunaudoja apie 58 MB per valandą, 8 valandų darbo diena – apie 0,46 GB. Ilgesniam klausymui mobiliuoju ryšiu verta naudotis „Wi-Fi“ arba žinoti savo duomenų planą. Daugiau – gide, kaip klausytis radijo internete.

Ar galiu klausytis Lietuvos radijo užsienyje?

Taip, internetu. Atidarykite Radijas.eu ir pasirinkite stotį – registracijos nereikia. Patarimų rasite gide, kaip klausytis lietuviško radijo užsienyje.

Kur klausytis praleistų radijo laidų?

Tai priklauso nuo stoties. LRT radijo laidų, tinklalaidžių ir archyvų įrašų galima klausytis LRT radiotekoje portale LRT.lt ir LRT programėlėje. Kitų stočių laidų įrašų ieškokite jų svetainėse ar tinklalaidžių platformose.

Šaltiniai

Šį straipsnį galite naudoti ir platinti pagal CC BY 4.0 licenciją, nurodę autorių (Linas Balčiūnas, Radijas.eu) ir nuorodą į šį puslapį. Markdown versija