# Muzikos psichologija: kaip muzika ir radijas veikia nuotaiką ir darbingumą > Ką iš tikrųjų rodo tyrimai apie muzikos poveikį nuotaikai, stresui, miegui ir darbingumui ir kaip pagal tai rinktis radijo stotį darbui ar poilsiui. - Autorius: Linas Balčiūnas (https://radijas.eu/autorius/linas-balciunas/) - Paskelbta: 2025-11-07 · Atnaujinta: 2026-10-16 - Originalas: https://radijas.eu/blog/muzikos-psichologija-radijo-poveikis-nuotaikai-produktyvumui/ - Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/) – naudodami nurodykite šaltinį Radijas.eu Muzika patikimai veikia nuotaiką: mėgstama muzika suaktyvina smegenų atlygio sistemą, o muzikos klausymas vidutiniškai mažina stresą. Poveikis darbingumui priklauso nuo užduoties: rutininiams darbams energinga ar mėgstama muzika dažnai padeda, tačiau skaitant ir rašant muzika su žodžiais, ypač gimtąja kalba, dažniausiai trukdo. Dažnai kartojamų skaičių, tokių kaip „muzika padidina produktyvumą 15 %“, recenzuoti tyrimai nepatvirtina. Šiame straipsnyje apžvelgiame, ką iš tikrųjų rodo tyrimai, ir pagal tai pateikiame praktinius patarimus, kokį [radiją internetu](https://radijas.eu/) rinktis darbui, sportui ir poilsiui. --- ## Kaip muzika veikia smegenis ir nuotaiką? 🧠 Tvirčiausiai ištirtas ryšys yra tarp muzikos ir smegenų **atlygio sistemos**, kurioje svarbų vaidmenį atlieka dopaminas. - **Dopaminas išsiskiria per stipriausias muzikos akimirkas.** 2011 m. McGill universiteto tyrėjai, naudodami pozitronų emisijos tomografiją, nustatė, kad klausantis labai patinkančios muzikos dryžuotajame kūne išsiskiria dopaminas. Laukiant kulminacijos aktyvesnis buvo uodeguotasis branduolys, o pačios kulminacijos metu – prilaukio branduolys ([Salimpoor ir kt., *Nature Neuroscience*, 2011](https://doi.org/10.1038/nn.2726)). - **Dopaminas ne tik lydi, bet ir lemia malonumą.** 2019 m. dvigubai aklame tyrime 27 sveikiems dalyviams buvo duota levodopa (dopamino pirmtakas), risperidonas (dopamino antagonistas) arba placebas. Levodopa muzikos teikiamą malonumą ir motyvaciją padidino, o risperidonas – sumažino ([Ferreri ir kt., *PNAS*, 2019](https://doi.org/10.1073/pnas.1811878116)). - **Muzika įtraukia daug smegenų tinklų** – klausos, judesio, atminties ir emocijų sritis. Klausantis mėgstamos muzikos šie tinklai įsitraukia lengviau ([Zaatar ir kt., 2024](https://doi.org/10.1016/j.bbih.2023.100716)). Kitų medžiagų (kortizolio, oksitocino, imuninės sistemos žymenų) tyrimai kol kas ankstyvi. Apžvalgoje [Chanda ir Levitin (2013)](https://doi.org/10.1016/j.tics.2013.02.007) aptariami keturi galimi poveikio keliai: atlygis ir motyvacija, stresas ir sujaudinimas, imunitetas bei socialinis ryšys. Kartu autoriai pabrėžia, kad ši sritis dar tik pradeda vystytis. Todėl populiarios lentelės su tiksliais procentais („kortizolis sumažėja 25 %“) neturi patikimo pagrindo. | Poveikio kelias | Ką rodo tyrimai | Įrodymų tvirtumas | |-----------------|-----------------|-------------------| | Atlygis (dopaminas) | Mėgstama muzika sukelia dopamino išsiskyrimą, o dopaminas lemia malonumą | Tvirti (vaizdiniai ir farmakologiniai tyrimai) | | Stresas | Muzikos intervencijos vidutiniškai mažina stresą (žr. toliau) | Tvirti (metaanalizės) | | Socialinis ryšys, imunitetas | Pavieniai tyrimai, prieštaringi rezultatai | Silpni, reikia daugiau tyrimų | --- ## Ar muzika didina produktyvumą? 💼 ### Ką parodė 2025 m. PLOS One tyrimas? 2025 m. vasario mėn. žurnale *PLOS One* paskelbtame tyrime dalyvavo Niujorko, Niujorko miesto (CUNY), Stanfordo universitetų tyrėjai, o jam vadovavo dabar Džordžtauno universitete dirbantis Joan Orpella. Internetu buvo apklausti 196 JAV gyventojai. Jie 10 minučių klausėsi vieno iš keturių garsų ir atliko trumpą dėmesio užduotį ([Orpella ir kt., 2025](https://doi.org/10.1371/journal.pone.0316047); [Georgetown University](https://www.georgetown.edu/news/discovery-and-impact-music-can-increase-your-concentration-and-productivity/)). | Garso fonas | Vidutinis tempas | Nuotaikos pokytis | Reakcijos greitis | |-------------|------------------|-------------------|-------------------| | „Work flow“ – ritminga, energinga instrumentinė muzika | ~119 | Pagerėjo (76 % dalyvių) | Užduoties eigoje greitėjo | | „Deep focus“ – rami, ambient (lo-fi) instrumentinė muzika | ~70 | Reikšmingai nepakito | Reikšmingai nepagerėjo | | Populiarios dainos su žodžiais | ~111 | Reikšmingai nepakito | Reikšmingai nepagerėjo | | Ramaus biuro triukšmas | – | Reikšmingai nepakito | Reikšmingai nepagerėjo | Svarbu, ką šis tyrimas parodė ir ko neparodė: - Atsakymų **tikslumas** tarp grupių nesiskyrė. Tyrėjai nepateikė jokio „produktyvumo padidėjimo procentais“. - Populiarios dainos su žodžiais statistiškai reikšmingai **nepablogino** rezultatų – jos tiesiog nedavė naudos. - Tyrimas truko apie 10 minučių, o užduotis buvo paprasta. Tyrimą finansavo muzikos terapijos programėlės įmonė, iš kurios buvo paimta „work flow“ muzika, o du autoriai yra šios įmonės patarėjai. ### Ką dar žinome apie muziką darbe? - **Per mažas ir per didelis sujaudinimas trukdo.** 2024 m. NYU Tandon inžinerijos mokyklos tyrėjai matavo dalyvių odos elektrinį aktyvumą ir nustatė, kad sujaudinimo ir darbo rezultatų ryšys yra apversto U formos (vadinamasis Yerkeso–Dodsono dėsnis). Šiame tyrime dalyviams geriau sekėsi su energinga fono muzika ([NYU Tandon](https://engineering.nyu.edu/news/how-can-music-choices-affect-productivity); [Khazaei ir kt., 2024](https://doi.org/10.1109/OJEMB.2024.3377923)). - **Svarbu, kodėl klausotės.** 244 darbuotojų tyrime emociniais tikslais naudojama muzika (nuotaikai pakelti) buvo susijusi su geresniu darbo vertinimu. Tuo tarpu muzika, kuri tiesiog „groja fone“, buvo susijusi su mažesniu pasitenkinimu darbu ir darbo rezultatams įtakos neturėjo ([Sanseverino ir kt., 2022](https://doi.org/10.3390/bs13010015)). --- ## Kada muzika trukdo dirbti ar mokytis? 📚 Metaanalizė, apibendrinusi fono muzikos tyrimus, parodė, kad **bendras vidutinis poveikis lygus nuliui**. Taip yra todėl, kad skirtingi poveikiai vienas kitą panaikina: fono muzika trukdo skaityti ir šiek tiek blogina įsiminimą, tačiau gerina emocinę savijautą ir sportinius rezultatus. Be to, muzikos tempas „perkeliamas“ į veiklos tempą ([Kämpfe ir kt., *Psychology of Music*, 2011](https://doi.org/10.1177/0305735610376261)). Ypač svarbu, ar muzikoje yra žodžių. 2024 m. tyrime su 90 studentų muzika su žodžiais, palyginti su tyla, blogino skaitomo teksto supratimą. Labiausiai trukdė dainos ta pačia kalba, kuria buvo parašytas tekstas. Daugiau nukentėjo tie, kurie paprastai mokosi be muzikos ([Sun ir kt., *Frontiers in Psychology*, 2024](https://doi.org/10.3389/fpsyg.2024.1363562)). Praktiškai tai reiškia, kad **rašant ar skaitant lietuviškai lietuviškos dainos gali trukdyti labiau nei instrumentinė muzika ar dainos nesuprantama kalba**. | Užduotis | Kas dažniausiai tinka | Ko vengti | |----------|-----------------------|-----------| | Skaitymas, rašymas, naujos medžiagos mokymasis | Tyla arba rami instrumentinė muzika | Dainos suprantama kalba, pokalbių laidos | | Rutininiai darbai (el. laiškai, duomenų suvedimas, tvarkymasis) | Mėgstama muzika, ir su žodžiais | Labai garsi muzika | | Fizinis darbas, sportas | Greito tempo, ritminga muzika | Lėta, monotoniška muzika | | Poilsis, atsipalaidavimas | Rami, pažįstama muzika | Staigūs garsumo ir tempo pokyčiai | --- ## Kokią radijo stotį rinktis skirtingoms užduotims? 📻 Radijas nėra grojaraštis: daugumoje stočių yra vedėjų pokalbių, žinių ir reklamos. Tai trukdo, kai reikia skaityti ar rašyti, tačiau tinka rutininiams darbams, kai norisi gyvo balso ir nereikia patiems rinktis dainų. Žemiau pateikiame pavyzdžius pagal stočių muzikos formatą. | Užduotis | Kokio formato stotis tinka | Pavyzdžiai | |----------|----------------------------|------------| | Ramus fonas darbui | Lounge, smooth jazz, klasikinė muzika | [Easy FM](https://radijas.eu/stotis/easyfm) (lounge, smooth jazz); LRT Klasika ([lrt.lt](https://www.lrt.lt/mediateka/tiesiogiai/lrt-klasika)) | | Rutininiai darbai | Populiari muzika su vedėjais | [M-1](https://radijas.eu/stotis/m1), [Lietus](https://radijas.eu/stotis/lietus), [Relax FM](https://radijas.eu/stotis/relax-fm) (abi pastarosios daug groja lietuviškos muzikos) | | Sportas, tvarkymasis | Šokių, elektroninė muzika | [Power Hit Radio](https://radijas.eu/stotis/power-hit-radio), [M-1 Dance](https://radijas.eu/stotis/m1-dance) | | Vakaro poilsis | Klasikiniai hitai, rami muzika | [GOLD FM](https://radijas.eu/stotis/goldfm) (1950–1980 m. hitai), [Easy FM](https://radijas.eu/stotis/easyfm) | Konkrečias vakaro laidas ir jų laikus aptariame straipsnyje apie [radijo laidų teminius vakarus darbui ir poilsiui](https://radijas.eu/blog/geriausi-radijo-laidu-teminiai-vakarai-darbui-poilsiui/). --- ## Ar muzika mažina stresą? 😌 Taip – tai viena geriausiai patvirtintų muzikos naudų. 2020 m. metaanalizė apėmė 104 atsitiktinių imčių kontroliuojamus tyrimus, kuriuose iš viso dalyvavo 9 617 žmonių. Muzikos intervencijos reikšmingai mažino tiek fiziologinius streso rodiklius (*d* = 0,38), tiek psichologinį stresą (*d* = 0,55). Didžiausias poveikis buvo širdies ritmui ([de Witte ir kt., *Health Psychology Review*, 2020](https://doi.org/10.1080/17437199.2019.1627897)). Pagal įprastą statistikos interpretaciją tai mažas–vidutinis poveikis. Muzika padeda, bet nepakeičia kitų streso valdymo būdų ir, jei reikia, gydymo. Muzikos terapijoje taikomas vadinamasis **izo principas**: pradedama nuo muzikos, atitinkančios dabartinę nuotaiką, ir pamažu pereinama prie ramesnės. Tai praktiškas metodas, tačiau jo pranašumas prieš tiesiog mėgstamą muziką moksliškai neįrodytas. Pavyzdžiui, nedideliame 2025 m. tyrime su demencija sergančiais žmonėmis pagal izo principą sudarytas grojaraštis nebuvo veiksmingesnis už kontrolinę sąlygą ([Cheung ir kt., 2025](https://doi.org/10.1002/gps.70070)). --- ## Ar muzika padeda užmigti? 🌙 Nemigos kamuojamiems suaugusiesiems gali padėti. 2022 m. Cochrane sisteminėje apžvalgoje buvo išnagrinėta 13 tyrimų, kuriuose dalyvavo 1 007 žmonės. Juose dalyviai kasdien 25–60 minučių klausėsi įrašytos muzikos. Nustatyta vidutinio patikimumo įrodymų, kad pagerėjo **subjektyviai vertinama miego kokybė**. Tačiau objektyvūs miego matavimai reikšmingo pagerėjimo neparodė ([Jespersen ir kt., Cochrane, 2022](https://doi.org/10.1002/14651858.CD010459.pub3)). Prieš miegą geriau rinktis ramią muziką be pokalbių ir reklamos. Jei klausotės radijo, naudokite išsijungimo laikmatį. --- ## Kaip muzika veikia sportuojant? 🏃 2020 m. metaanalizė apėmė 139 tyrimus ir 3 599 dalyvius. Muzika buvo susijusi su geresne savijauta treniruotės metu (*g* = 0,48), geresniais fiziniais rezultatais (*g* = 0,31) ir mažesniu jaučiamu krūviu (*g* = 0,22). Širdies ritmui ji reikšmingos įtakos neturėjo. Greito tempo muzika rezultatus gerino labiau nei lėta ar vidutinio tempo ([Terry, Karageorghis ir kt., *Psychological Bulletin*, 2020](https://doi.org/10.1037/bul0000216)). Treniruotėms tinka ritminga šokių muzika, pavyzdžiui, [Power Hit Radio](https://radijas.eu/stotis/power-hit-radio) ar [M-1 Dance](https://radijas.eu/stotis/m1-dance). --- ## Ar „Mocarto efektas“ tikras? 🎻 1993 m. žurnale *Nature* paskelbtame trumpame tyrime studentai, pasiklausę Mocarto, trumpam geriau atliko erdvinio mąstymo užduotis ([Rauscher ir kt., 1993](https://doi.org/10.1038/365611a0)). Vėliau šis rezultatas tapo mitu apie „Mocartą, kuris didina IQ“. Vienos universiteto tyrėjų metaanalizė apibendrino apie 40 tyrimų su daugiau kaip 3 000 dalyvių ir **nerado jokio specifinio Mocarto muzikos poveikio erdviniams gebėjimams**. Be to, autoriai nustatė publikacijų šališkumo požymių ([Pietschnig ir kt., *Intelligence*, 2010](https://doi.org/10.1016/j.intell.2010.03.001); [ScienceDaily](https://www.sciencedaily.com/releases/2010/05/100510075415.htm)). Taigi klasikinė muzika gali būti malonus darbo fonas, bet protingesnių ji mūsų nepadaro. --- ## Radijas ar grojaraštis darbui? 🎧 Moksliniai tyrimai radijo ir grojaraščių tiesiogiai nelygino, todėl tai labiau praktinis pasirinkimas: - **Grojaraštis** geriau tinka giliam susikaupimui. Jūs kontroliuojate, ar bus žodžių, koks bus tempas ir kad nebus pokalbių. - **Radijas** geriau tinka rutininiams darbams. Nereikia rinktis dainų, girdite naujienas ir gyvą vedėjo balsą, o kartais atrandate ir naujų kūrinių. Plačiau apie šį pasirinkimą rašėme straipsnyje [Spotify ar tradicinis radijas](https://radijas.eu/blog/spotify-vs-tradicinis-radijas/). Kaip patogiai klausytis stočių kompiuteryje ar telefone, aiškinamės gide [kaip klausytis radijo internete](https://radijas.eu/blog/kaip-klausytis-radijo-internete/). --- ## Kokiu garsumu saugu klausytis? 🔊 Pasaulio sveikatos organizacijos ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (WHO–ITU) standarte saugiu laikomas garso kiekis suaugusiesiems yra 80 dB iki 40 valandų per savaitę, o vaikams – 75 dB iki 40 valandų per savaitę ([WHO, 2019](https://www.who.int/publications/i/item/9789241515276)). Kuo garsiau klausotės, tuo trumpiau tai saugu. Dirbant muzika turėtų skambėti fone – tiek, kad galėtumėte ramiai kalbėti jos neperrėkdami. --- ## DUK – dažniausiai užduodami klausimai ### Ar muzika tikrai didina produktyvumą? Priklauso nuo užduoties ir muzikos. 2025 m. *PLOS One* tyrime tik ritminga, energinga instrumentinė muzika pagerino nuotaiką ir pagreitino reakciją per trumpą dėmesio užduotį, o tikslumas nepasikeitė. Patikimų įrodymų, kad muzika produktyvumą padidina kokiu nors konkrečiu procentu, nėra. ### Ar muzika su žodžiais trukdo susikaupti? Skaitant ir rašant dažniausiai trukdo. Tyrimai rodo, kad muzika su žodžiais blogina skaitomo teksto supratimą, o labiausiai trukdo dainos ta pačia kalba, kuria skaitote. Rutininiams darbams, kuriems nereikia kalbos apdorojimo, dainos su žodžiais paprastai netrukdo. ### Kokia muzika geriausia koncentracijai? Universalaus atsakymo nėra, bet skaitymui ir rašymui saugiausia rinktis tylą arba ramią instrumentinę muziką. Rutininiam darbui tinka ir energingesnė mėgstama muzika, nes ji palaiko gerą nuotaiką. Svarbu, kad muzika nebūtų per garsi. ### Ar lo-fi muzika padeda mokytis? 2025 m. tyrime rami „deep focus“ tipo (lo-fi, ambient) muzika nei nuotaikos, nei reakcijos greičio reikšmingai nepagerino. Ji netrukdo, nes neturi žodžių, tačiau tyrimai nerodo, kad ji pranašesnė už tylą. Jei jums ji padeda išlaikyti ramybę, galite jos klausytis, tik nesitikėkite stebuklų. ### Kaip muzika veikia smegenis? Klausantis mėgstamos muzikos smegenų atlygio sistemoje išsiskiria dopaminas, ypač laukiant kulminacijos ir jos metu. Farmakologinis tyrimas parodė, kad padidinus dopamino kiekį muzikos teikiamas malonumas išauga, o užblokavus dopamino receptorius – sumažėja. Muzika taip pat įtraukia klausos, judesio, atminties ir emocijų smegenų tinklus. ### Ar muzika mažina stresą? Taip. 104 atsitiktinių imčių tyrimų metaanalizė parodė, kad muzikos intervencijos mažina tiek fiziologinius streso rodiklius, pavyzdžiui, širdies ritmą, tiek psichologinį stresą. Poveikis yra mažas–vidutinis, todėl muzika yra naudinga pagalbinė priemonė, bet ne gydymas. ### Ar muzika padeda užmigti? Nemigos kamuojamiems suaugusiesiems kasdien 25–60 minučių klausoma muzika pagerina subjektyviai vertinamą miego kokybę – tai rodo 2022 m. Cochrane apžvalga. Objektyvūs miego matavimai reikšmingo pagerėjimo neparodė. Prieš miegą geriau rinktis ramią muziką be pokalbių ir naudoti išsijungimo laikmatį. ### Ar Mocarto muzika didina intelektą? Ne. Apie 40 tyrimų apibendrinusi metaanalizė nerado jokio specifinio Mocarto muzikos poveikio erdviniams gebėjimams, o pirminiai rezultatai buvo sunkiai atkartojami. Klasikinė muzika gali būti malonus fonas, bet IQ ji nedidina. ### Kokią radijo stotį rinktis darbui? Ramiam fonui tinka lounge ir smooth jazz grojanti Easy FM arba klasikinės muzikos LRT Klasika. Rutininiams darbams tinka populiarios muzikos stotys, tokios kaip M-1, Lietus ar Relax FM. Jei darbas reikalauja skaityti ar rašyti, pokalbių laidos ir dainos lietuvių kalba gali blaškyti, todėl tada geriau rinktis instrumentinę muziką arba tylą. ### Kokiu garsumu saugu klausytis muzikos? WHO ir ITU standartas suaugusiesiems saugiu laiko 80 dB garsą iki 40 valandų per savaitę, o vaikams – 75 dB. Kuo garsiau klausotės, tuo trumpiau tai saugu. Dirbant pakanka tokio garsumo, kad galėtumėte ramiai kalbėti per muziką. --- ## Šaltiniai - Salimpoor V. N. ir kt. (2011). Anatomically distinct dopamine release during anticipation and experience of peak emotion to music. *Nature Neuroscience*. [doi:10.1038/nn.2726](https://doi.org/10.1038/nn.2726) - Ferreri L. ir kt. (2019). Dopamine modulates the reward experiences elicited by music. *PNAS*. [doi:10.1073/pnas.1811878116](https://doi.org/10.1073/pnas.1811878116) - Chanda M. L., Levitin D. J. (2013). The neurochemistry of music. *Trends in Cognitive Sciences*. [doi:10.1016/j.tics.2013.02.007](https://doi.org/10.1016/j.tics.2013.02.007) - Zaatar M. T. ir kt. (2024). The transformative power of music: Insights into neuroplasticity, health, and disease. *Brain, Behavior, & Immunity – Health*. [doi:10.1016/j.bbih.2023.100716](https://doi.org/10.1016/j.bbih.2023.100716) - Orpella J. ir kt. (2025). Effects of music advertised to support focus on mood and processing speed. *PLOS One*. [doi:10.1371/journal.pone.0316047](https://doi.org/10.1371/journal.pone.0316047) - Georgetown University (2025). [Discovery and impact: music can increase your concentration and productivity](https://www.georgetown.edu/news/discovery-and-impact-music-can-increase-your-concentration-and-productivity/) - NYU Tandon School of Engineering (2024). [How can music choices affect productivity?](https://engineering.nyu.edu/news/how-can-music-choices-affect-productivity); Khazaei S. ir kt. *IEEE Open Journal of Engineering in Medicine and Biology*. [doi:10.1109/OJEMB.2024.3377923](https://doi.org/10.1109/OJEMB.2024.3377923) - Sanseverino D. ir kt. (2022). "Don't Stop the Music," Please: The Relationship between Music Use at Work, Satisfaction, and Performance. *Behavioral Sciences*. [doi:10.3390/bs13010015](https://doi.org/10.3390/bs13010015) - Kämpfe J., Sedlmeier P., Renkewitz F. (2011). The impact of background music on adult listeners: A meta-analysis. *Psychology of Music*. [doi:10.1177/0305735610376261](https://doi.org/10.1177/0305735610376261) - Sun Y. ir kt. (2024). Impact of background music on reading comprehension: influence of lyrics language and study habits. *Frontiers in Psychology*. [doi:10.3389/fpsyg.2024.1363562](https://doi.org/10.3389/fpsyg.2024.1363562) - de Witte M. ir kt. (2020). Effects of music interventions on stress-related outcomes: a systematic review and two meta-analyses. *Health Psychology Review*. [doi:10.1080/17437199.2019.1627897](https://doi.org/10.1080/17437199.2019.1627897) - Cheung D. S. K. ir kt. (2025). Individualized Music Playlist Based on Iso-Principle for De-Escalating Agitation of People With Dementia. *International Journal of Geriatric Psychiatry*. [doi:10.1002/gps.70070](https://doi.org/10.1002/gps.70070) - Jespersen K. V. ir kt. (2022). Listening to music for insomnia in adults. *Cochrane Database of Systematic Reviews*. [doi:10.1002/14651858.CD010459.pub3](https://doi.org/10.1002/14651858.CD010459.pub3) - Terry P. C., Karageorghis C. I. ir kt. (2020). Effects of music in exercise and sport: A meta-analytic review. *Psychological Bulletin*. [doi:10.1037/bul0000216](https://doi.org/10.1037/bul0000216) - Rauscher F. H., Shaw G. L., Ky K. N. (1993). Music and spatial task performance. *Nature*. [doi:10.1038/365611a0](https://doi.org/10.1038/365611a0) - Pietschnig J., Voracek M., Formann A. K. (2010). Mozart effect–Shmozart effect: A meta-analysis. *Intelligence*. [doi:10.1016/j.intell.2010.03.001](https://doi.org/10.1016/j.intell.2010.03.001); [ScienceDaily santrauka](https://www.sciencedaily.com/releases/2010/05/100510075415.htm) - WHO, ITU (2019). [Safe listening devices and systems: a WHO-ITU standard](https://www.who.int/publications/i/item/9789241515276)